„Kauno grūdų“ produkcijos galima rasti ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, ir Azijoje. Vienas žmonių, tiesiantis eksporto kelius į tokias valstybes kaip Sudanas, Gana, Senegalas ir Bangladešas – „Kauno grūdų“ pardavimų vadovas Karolis Galasevičius. Pokalbio pradžioje paklaustas, ar sunku įsitvirtinti tolimosiose rinkose, kiek pagalvojęs atsako paprastai: „Man nesunku.“
Pašarai krokodilams ir tolimos kelionės
Viena profesijų, apie kurią Karolis svajojo vaikystėje, – pilotas. Nusijuokęs pastebi, kad šiandienis jo darbas šiek tiek susijęs su kelionėmis lėktuvu, tačiau kitaip, nei daugelis įsivaizduoja. „Dažnai, išgirdę, kokia mano profesija, žmonės iškart pagalvoja, kad daug keliauju ir labai smagiai gyvenu. Paradoksaliausia tai, kad mano darbas su kelionėmis turi mažai ką bendro. Pasitaiko, kad po skrydžio pamiegi tris valandas ir važiuoji į susitikimą, o egzotišką šalį spėji pamatyti tik važiuodamas iš vieno biuro į kitą. Nes atvažiuoji pirmiausia dirbti“, – sako K. Galasevičius.
Vis dėlto ir darbinėse kelionėse pasitaiko atradimų. „Vienas naujausių – kitur nematytos ūkininkavimo tradicijos Ganoje. Todėl dažnai kartoju, kad mano darbe svarbiausia tolerancija ir atvirumas, gebėjimas priimti visiškai kitokią žemės ūkio viziją ir adaptuotis prie jos“, – sako Karolis ir pastebi, kad jau dabar „Kauno grūdai“ gamina pašarus... krokodilams, tačiau svarbiausi eksporto akcentai – premiksai ir mineraliniai priedai.
„Eksporte nuojautai nėra vietos. Negali tiesiog nuvažiuoti ir apsižiūrėti, nes tai per brangu. Todėl prieš važiuodamas visada atlieku „namų darbus“ – rinkos potencialo analizę. Susipažįstu su šalimi per skaičius, statistiką, verslo galimybių įžvalgas. Ir kiekvieną kartą viskas prasideda nuo balto lapo, nes patirtis eksporto sektoriuje išmokė vieno – kiekviena rinka yra unikali, universalių taisyklių nėra. Negali tikėtis, kad net kaimyninės šalys bus panašios, nes, pavyzdžiui, viena vysto gyvulininkystę, o kita – importuoja iš jos prekes, ir tavo produkcijos ten visiškai nereikia“, – pasakoja Karolis.
„Kauno grūdų“ filosofijos nepakeičia net milžiniški atstumai
„Kauno grūdų“ pardavimų vadovas neslepia, kad kai kada net atlikus „namų darbus“ nauja šalis, nuvykus ten fiziškai, pateikia staigmenų. Ir jos ne visuomet būna malonios.
„Kartais tikrąją padėtį pamatai po trijų dienų, o kartais – po pusmečio. Tačiau tolimosios rinkos iš tikrųjų vertos tokių pastangų“, – pasakoja Karolis.
Pasiteiravus, kokį svarbiausią konkurencinį pranašumą „Kauno grūdai“ turi egzotiškuose kraštuose, net nedvejodamas K. Galasevičius sako, kad tai – produkcijos technologinis palaikymas. „Kartais keliaujame dviese, su technologu. Apskritai, mūsų eksporto komanda gana įvairi ir mobili. Kitaip tariant, stengiamės eksportuoti ne tik produkciją, bet ir visą jos technologinį palydėjimą, ekspertiškumą. „Kauno grūdų“ svarbiausi principai už tūkstančių kilometrų išlieka tokie pat, kaip ir čia – mes neturime unikalios formulės, kiekviena formulė užsienio gamyklai – individuali“, – pabrėžia pašnekovas.
Ryšį su tolimaisiais kraštais padeda palaikyti gyvas bendravimas
Patirtį, susijusią su prekių eksportu į tolimąsias šalis, Karoliui padėjo kaupti ne tik treji metai, praleisti „Kauno grūduose“, bet ir ankstesnis darbas, taip pat susijęs su eksportu.
„Šiame darbe ypač svarbi patirtis. Galbūt ji net svarbesnė nei baigtos studijos. Pats esu baigęs aplinkos inžinerijos studijas, tai suteikė tam tikrą mąstymo struktūrą, o visa kita atnešė patirtis. Net ir atvirumo, tolerancijos turi mokytis, nes tai padeda išlaikyti pusiausvyrą kritinėse situacijose, kai planai nepasiteisina“, – pasakoja K. Galasevičius.
Ką leido sužinoti ir perprasti metai, dirbant su kitomis kultūromis? „Kad svarbiausia gyvas bendravimas – kad ir kaip toli būtų mūsų klientai, jie labai vertina gyvą bendravimą, ir mes esame pasiryžę padaryti viską, kad jį užtikrintume. Idealiu atveju ateityje galėtume įsteigti tolimesniuose kraštuose ir savo padalinius, kurie dar labiau sustiprintų ryšį su klientais“, – sako pašnekovas.