Vis daugiau Lietuvos įmonių įsitikina – tvarumas jau seniai nebėra tik reputacijos klausimas. Tai – realus ekonominis rodiklis, lemiantis, ar verslas išliks konkurencingas tiek vietos, tiek eksporto rinkose. Šią savaitę vykusioje konferencijoje „Tvarumo planas“ verslo lyderiai diskutavo, kaip tvarumo standartai formuoja naują ekonomikos realybę, kurioje atsakingas veikimas tampa pagrindine augimo sąlyga. Diskusijos „Kuo tvarumas svarbus einant į kitas rinkas?“ dalyviai atskleidė, kad tvarumo principų diegimas šiandien yra ne tik atsakomybė, bet ir strateginis konkurencinio pranašumo garantas.
Kaip diskusijos metu pabrėžė AB „Kauno grūdai“ vykdomasis direktorius Remigijus Veikalas, įmonės patirtis eksporto rinkose puikiai iliustruoja šią tendenciją:
„Tvarumas lieka vieninteliu keliu ir, kai ieškai, tame kelyje surandi ekonomiškų, konkurencingų, efektyvių sprendimų. Tai nebėra mada ar atsitiktinis projektas – tai mūsų veiklos esmė“, – sako R. Veikalas.
Būtina sąlyga eksporto rinkose
Pasak R. Veikalo, dar prieš trejus metus „Kauno grūdai“ aiškiai pajuto, kad tvarumas iš pasirinkimo virto būtinybe. Tai ypač akivaizdu bendradarbiaujant su globaliais partneriais, jau dešimtmetį veikiančiais pagal griežtus tvarumo reikalavimus.
„Šiandien tvarumas yra viena iš sutarčių dalių – turime teikti tvarumo ataskaitas, atitikti ES direktyvas, atsakyti į klausimynus, įrodyti CO₂ mažinimo pažangą. Be šių procesų, dirbti su tarptautiniais klientais tampa neįmanoma. Tvarumo reikalavimai – ne papildymas, o startinė sąlyga“, – pažymi R. Veikalas.
Pasak pašnekovo, šiuo metu vis labiau juntamas ir SBTi (Science Based Targets Initiative) spaudimas mažinti CO₂ emisijas – iki 2050 m. pasiekti nulines emisijas tampa bendra ES verslo kryptimi. Skandinavijos šalys šiuo požiūriu yra lyderės – čia tvarumas jau tapo verslo identiteto dalimi. Tiekėjai privalo turėti „EcoVadis“, „Sedex“ arba GHG sertifikatus, o socialinės atsakomybės ir lyčių lygybės kriterijai vertinami taip pat rimtai, kaip ir produktų kokybė. Jungtinėje Karalystėje daugiausia dėmesio skiriama skaidriems pirkimams ir energijos efektyvumui, o JAV rinkose tvarumo sąvoka dažniau siejama su ekologiškumu bei ženklinimo reikalavimais.
„Kauno grūdų“ patirtis rodo, kad būtent tvarumo reikalavimų įgyvendinimas atvėrė naujas bendradarbiavimo galimybes su stambiausiais Europos partneriais.
„Didieji prekybos tinklai ir prekių ženklai ieško tiekėjų, galinčių įrodyti tvarumo pažangą. Kai kurie mūsų konkurentai iš Azijos šių reikalavimų neatitiko – tai tapo proga mums perimti užsakymus. Tvarumas iš tiesų tapo verslo augimo varikliu“, – sako R. Veikalas.
Anot jo, tai procesas, reikalaujantis nuoseklių investicijų – tiek į sertifikatus ir auditus, tiek į duomenų valdymo sistemas. „Jei neturi sertifikatų – neturi klientų“, – konstatuoja vadovas, pabrėždamas, kad jų nauda yra neabejotina – didesnis skaidrumas, patikimumas ir prieiga prie stambių užsakymų.
Nuo analizės iki realių rezultatų
Tvarumo pažanga „Kauno grūduose“ paremta sisteminiu požiūriu. Įmonė yra įsidiegusi aplinkosaugos vadybos standartą ISO 14001 ir visoje veikloje naudoja tik iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pagamintą elektros energiją. Naujuose gamybos objektuose įdiegti rekuperatoriai, šilumos siurbliai, saulės baterijos, įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės. Vien saulės jėgainės kasmet padeda išvengti daugiau nei 320 tonų CO₂ emisijų, o 76 proc. visų gamybos atliekų yra perdirbama ar panaudojama pakartotinai. Be to, įmonės daugiau kaip 70 proc. produktų pakuočių sudaro atsinaujinančios medžiagos, taip mažinant plastiko naudojimą ir prisidedant prie žiedinės ekonomikos kūrimo.
„Kai tvarumą pradedi matuoti, jis tampa valdomas. Tik žinodamas, kiek energijos sunaudoji, kiek atliekų perdirbi ar kokią įtaką darai aplinkai, gali sąmoningai judėti pirmyn. Mes jau įsivardinome, kur esame, ir aiškiai žinome, kur norime būti“, – teigia R. Veikalas.
Įmonė taip pat aktyviai dirba su projektais tiekimo grandinėje – šiemet pradėtas platus elektroninis tiekėjų klausimynas, apimantis keturias tvarumo sritis: valdyseną, ekonomiką, aplinkosaugą ir socialinę atsakomybę. Tai padeda įvertinti partnerių brandą ir skatinti mažesnius tiekėjus eiti tuo pačiu keliu.
Tvarumas tiesiogiai skatina ir technologinį proveržį. „Kauno grūdai“ pastatė naujas greitai paruošiamo maisto gamyklas Alytuje ir džiūvėsių gamyklą Kėdainiuose – jose taikomi energetinio efektyvumo sprendimai.
Vienas aktualiausių iššūkių – pakuotės inovacijos. Įmonė ieško sprendimų, kurie atlaikytų aukštą temperatūrą, išlaikytų produkto kokybę ir būtų perdirbami. „Jau dabar mūsų greitai paruošiamų produktų pakuotės pagamintos iš itin plono plastiko, turi atskirus aliuminio ir kartono sluoksnius – viskas išrūšiuojama ir perdirbama. Tačiau ieškome dar pažangesnių sprendimų, kad pakuotė po kaitinimo galėtų būti perdirbta“, – sako R. Veikalas.
Tvarumas – ilgalaikė nauda verslui ir visuomenei
Įmonėje tvarumas suvokiamas kaip nuoseklus vertės kūrimo procesas – nuo vietinių žaliavų pasirinkimo iki socialinės atsakomybės ir darbo vietų kūrimo. Vien naujų gamybos objektų atidarymas sukūrė 250–300 naujų darbo vietų, o modernios technologijos sumažino energijos sąnaudas ir emisijas.
„Tvarumas – tai naujasis efektyvumas. Kuo greičiau tai suprasime, tuo sėkmingiau dirbsime ne tik šiandien, bet ir po dešimtmečio. Mums tai kelias, kuriuo einame nuosekliai – su pagarba aplinkai, partneriams ir vartotojui“, – apibendrina R. Veikalas.