„Buriavimas kaip savotiška meditacija – pamiršti viską, galvoje būna tik viena – dirbti vieningai ir su komanda siekti bendro tikslo“, - pasakoja buriavimą prieš keletą metų iš naujo atradęs ir stačia galva į naują pomėgį nėręs AB „Kauno grūdai“ projektų vadovas Paulius Žygas.
P. Žygas pasakoja, niekada nebuvęs iš tų vaikų, kurie užaugo su burėmis ir vėju, o artimiesiems, ypač tėvams, šis sportas dar ir šiandien kelia šiokį tokį nerimą.
„Tėvai mane visą laiką saugojo nuo rizikingesnių sporto šakų, todėl mano pirma pažintis su sportiniu buriavimu įvyko ganėtini vėlai, prieš maždaug 12 metų, tačiau aktyviai buriavimu užsiimu tik pastaruosius du metus. Su šiuo sportu mane supažindino kolega, anuomet turėjęs savo laivelį, įkalbėjo mane lankyti buriavimo kursus pas puikiai buriavimo bendruomenei pažįstamą Rimtautą Rimšą. Ten išmokau tiek teorijos, tiek praktikos, įgijau vidaus vandenų burinės jachtos vado pažymėjimą. Susipažinau su buriuotojų etika, papročiais, ritualais, tradicijomis. Visgi gyvenimo įvykiai, gausėjanti šeima, įsuko mane į kitas veiklas ir aktyviai neburiavau. Tačiau prieš keletą metų, paaugus vaikams, pajaučiau, kad ir vėl galiu skirti laiko šiam pomėgiui. Nors šeima gal ne visada džiaugiasi, bet esu dėkingas už jų palaikymą – šis sportas tikrai „suvalgo“ didžiąją dalį mano laisvalaikio šiltuoju metu laiku. Dviejų dienų regatoms dedikuotas kas antras savaitgalis. Treniruotės prieš varžybas irgi vyksta bent du kartus per savaitę, tik žinoma, planus bet kada gali pakoreguoti vėjas - esame priklausomi nuo gamtos stichijų, su kuriomis ir bandome susidraugauti, kad pasiektume gerų rezultatų“, - šypteli pašnekovas.
Paulius pasakoja ir apie jau liepos 27 dieną prasidėsiančią didžiąją buriuotojų šventę – visą savaitę vyksiančią, jubiliejinę, 70-ąją „Kuršių marių“ regatą. Čia sportininkų laukia etapai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, kur vyks navigacinės bei prieš vėją/pavėjui varžybos.
„Mūsų įgula „Presto“ dar pakankamai jauna - pradėjo formuotis praėjusiais metais. Po kelių treniruočių ir pasibandymų prisijungiau prie komandos, kurią iš viso sudaro 10, įvairios patirties sukaupusių, narių. Na, o varžybų metu, priklausomai nuo vėjo, laive plaukia 4-5 įgulos nariai - pasakoja AB „Kauno grūdai“ projektų vadovas. – Susibūrus komandai, prasidėjo ir kitas etapas – rėmėjų paieška. Labai džiaugiuosi, kad juo tapo mano darbdavys – „Kauno grūdai“ mielai sutiko paremti mūsų komandą. Burės ir takelažas yra vieni pagrindinių komponentų, leidžiančių konkuruoti su RS 280 laivyno kolegomis, tuo pačiu šie komponentai reikalauja nuolatinių investicijų, todėl rėmėjų parama yra labai svarbi mūsų komandai.“
P. Žygas priduria, kad kiekvienas įgulos narys laive užima tam tikrą poziciją ir turi atlikti savo rolę, o visam laivui vadovauja vairininkas. „Aš pats, šiai dienai, galiu plaukti keturiose pozicijose: kaip pirmasis „trimeris“, kaip antrasis „trimeris“, „bowman“, arba kaip „pitman“ (piano). Tai yra visos pozicijos, išskyrus vairininko. Dažniausiai plaukimuose esu antrojo trimerio pozicijoje. Tai yra tas žmogus, kuris priešvėjinio manevro metu padeda pertraukti burę, o pavėjiniu kursu išmeta didžiąją priekinę burę (genakerį) iš kajutės, susuka priešvėjinę burę (stakselį). Laive kapitonas yra vairininkas, tačiau tam, kad galėtų priimti sprendimą ir paduoti komandą, jam yra reikalinga tiksli informacija iš kitų įgulos narių. Todėl šiame sporte be galo svarbus komandos susikalbėjimas, tikslumas. Be komandinio darbo čia niekaip. Jeigu vienas suklysta, visai komandai atsiranda papildomo darbo taisant klaidą. Todėl reikia mokėti ir girdėti, ir pasakyti“, - dalijasi Paulius.
Tos pačios charakterio savybės padeda profesinėje srityje
Vienoje didžiausių maisto produktų ir pašarų gamybos įmonių Lietuvoje AB „Kauno grūdai“ projektų vadovu dirbantis Paulius sako, kad komandinis susikalbėjimas ir gebėjimas tinkamai komunikuoti jam ypač pasitarnauja jo profesinėje srityje.
„Kartais neatsistebiu, kiek panašumo turi komandinio darbo svarba laive ir mano darbo kasdienybėje. Skirtumas tik tas, kad Kauno grūduose, priešingai nei laive, visi saugūs ir niekieno gyvybei negresia pavojus, - su šypsena pasakoja Paulius. – Visgi komandos nesusikalbėjimas, netinkamas rolės atlikimas gali lemti rimtus projekto vėlavimus ir kelti grėsmę sėkmingam projekto įgyvendinimui. Šiuo metu esu atsakingas už svarbų bendrovės plėtros etapą – naujos džiūvėsėlių gamyklos pastatymą ir paleidimą. Nuobodu čia nebūna nei vieną dieną, nes kasdien reikia spręsti naujus iššūkius ir situacijas. Reikia viską sužiūrėti laiku, galbūt padėti, kad nestrigtų kiti etapai, suvaldyti informacijos ir darbų srautus, kad kiekvienas komandos narys galėtų laiku atlikti savo funkciją. Visai kaip laive, kartais pavėjui, o kartais prieš vėją.“
Išėjęs sugrįžo atgal
Pasakodamas apie savo karjeros posūkius Paulius užsimena, kad ir čia įvyko panašiai, kaip ir sportiniame buriavime – į bendrovę sugrįžo po neilgos pertraukos kitur. „Kauno grūduose dirbau nuo 2015 metų, anuomet įsidarbinau pagal specialybę ir dirbau kaip pakuočių technologas, daugiausiai buvau atsakingas už naujos įrangos ir sprendinių diegimą. Vėliau atsirado naujų projektų, tapau projektų inžinieriumi ir mano karjera vienoje vietoje niekada nestovėjo. Galiausiai, matyt, kaip ir daugeliui, atėjo noras išbandyti save kitur, pamėginti tarptautinio kapitalo įmonę ir, gavęs pasiūlymą, jį priėmiau. Iš tiesų džiaugiuosi visomis savo patirtimis, manau visiems kartais verta išeiti iš komforto zonos ir pamėginti kažką nauja. Laikui bėgant mano ryšiai su „Kauno grūduose“ dirbančiais kolegomis nenutrūko, todėl visą laiką nesijaučiau smarkiai atitrūkęs nuo kompanijos. Galiausiai sulaukiau pasiūlymo sugrįžti, imtis įdomaus projekto ir nedvejodamas jį priėmiau. Tiesa, grįžau jau pas „naują“ darbdavį, su naujais savininkais ir jų atneštais pokyčiais. Grįžęs radau pozityvesnę, modernesnę, drąsesnę organizaciją, su aiškia vizija į ateitį“, - pasakoja Paulius Žygas.
Paklaustas apie ateities planus ir ambicijas, Paulius nedaugžodžiauja: „Buriavime, kaip ir visi sportininkai, norime būti pirmi. Tuo tarpe darbe noriu sėkmingai užbaigti projektą, kuriame iššūkių tikrai netrūksta, bet tai tikriausiai mane ir „veža“ į priekį. Matyt gebėjimas toleruoti riziką man pasitarnauja ir darbe, ir laive. Taip pat noriu pasidžiaugti tuo, ką turiu ir priminti kitiems – darbe kasdien praleidžiame 8 valandas savo gyvenimo, todėl kurkime darnius santykius su kolegomis ir stenkimės, kad darbas teiktų džiaugsmo“.
