Pasaulinė statistika nedžiugina – vien dėl kylančių karščio bangų padarinių, paukštienos augintojai kasmet netenka per 78 tūkst. paukščių. Būtina optimali temperatūra paukščių gerovei ir produktyvumui yra taip vadinama „termoneutrali zona“ – nuo 18 iki 22 °C. Kai paukščiai laikomi šiame temperatūros diapazone, jiems nereikia eikvoti energijos pastoviai kūno temperatūrai palaikyti.
AB „Kauno grūdai“ Kombinuotųjų pašarų ir premiksų skyriaus technologė-receptūrininkė Laura Lazdauskienė pasakoja, kokie požymiai išduoda, kad paukštis patiria šilumos stresą.
„Ūkiuose konsultuodami klientus, dažnai indikuojame, kad paukštis patiria karščio stresą kai stebime padidėjusį vandens suvartojimą, sumažėjusį pašarų suvartojimą ar sumažėjusį paukščių kūno svorį. Taip pat apie šilumos stresą byloja tokie simptomai kaip nuolat išskėsti sparnai, odos spalvos pokyčiai, padažnėjęs kvėpavimas, paukščiai dažnai sutūpia ant grindų, lėtai juda arba svyruoja, - pasakoja specialistė. – Galiausiai stebimas ir padidėjęs mirtingumas, dažnai sukeltas širdies ir kvėpavimo sistemos nepakankamo“.
Karščio padarinių suvaldymui galima pasiruošti iš anksto
Visgi, anot L. Lazdauskienės, šilumos streso padarinius galima suvaldyti pasitelkus prevencines priemones. Specialistė, kaip pagrindines karščio valdymo priemones įvardina nuolatinį vėsaus vandens tiekimą, pakankamą oro srautą.
„Karščio streso metu vandens suvartojimas padidėja 2–4 kartus. Vėsus vanduo (idealiai tinka apie 20°C) skatina pasisavinimą ir padeda sumažinti paukščio kūno temperatūrą. Taip pat patarčiau išmatuoti oro srautą paukščio lygyje. Užtikrinkite, kad oro srautas būtų pakankamas tvarto dydžiui ir paukščių skaičiui. Girdyklas reikia reguliariai tikrinti, praplauti vandens linijas, kad vanduo būtų šviežias ir vėsus“,- pataria AB „Kauno grūdai“ Kombinuotųjų pašarų ir premiksų skyriaus technologė-receptūrininkė Laura Lazdauskienė.
Kaip nemažiau svarbias prevencines priemones ekspertė įvardina paukščių judėjimo, lesinimo laiko kontrolę, apšvietimo sąlygas. „Klientams patariame sumažinti paukščių judėjimo plotą, kad jie išliktų kuo ramesni karščiausiu paros metu. Taip pat patariama kontroliuoti lesinimo laiką, nes paukščiai yra linkę daugiau lesti ryte, todėl dėl virškinimo pagreitėja medžiagų apykaita ir paukščiai tampa dar jautresni karščiui. Šiuo atveju į pagalbą galima pasitelkti apšvietimo reguliavimą ir tokiu būdu paskatinti paukščius lesti naktį“, - patarimais dalinasi L. Lazdauskienė.
Kalbėdama apie lesinimą, specialistė priduria, kad karštuoju laikotarpiu lesalas turėtų turėti daugiau maistinių medžiagų, mat taip kompensuojamas sumažėjęs pašaro suvartojimas. Papildomai patariama naudoti geriamojo vandens priedus, vitaminus, tokius kaip A, D, E ir B kompleksas, kurie gali veiksmingai sumažinti broilerių mirtingumą nuo karščio. Elektrolitai taip pat kompensuoja karščio stresą, kurį sukelia kalio, natrio, fosforo, magnio ir cinko praradimas. Taip pat kalis gali padidinti paukščių geriamojo vandens suvartojimą. Ekspertė pataria elektrolitus pradėti naudoti dar prieš karščio streso laikotarpį.
„Daugybė tyrimų parodė, kad kai kurių pašarų priedų (pvz., probiotikų, vitaminų C, E ir A, cinko ir seleno) naudojimas turėjo teigiamą poveikį mažinant žalingą karščio streso poveikį“, - reziumuoja AB „Kauno grūdai“ Kombinuotųjų pašarų ir premiksų skyriaus technologė-receptūrininkė Laura Lazdauskienė.