Medinius namus naikinančios kinivarpos – kaip su jomis kovoti?

2024-05-16

Lietuviai – tikri gamtos mylėtojai, kiekvieną pavasarį skubantys puoselėti savo sodybų ir sodų. Visgi dažnai tenka turėti ir ne tokių malonių iššūkių, kai rąstinius ar medinius gyvenamuosius ar ūkinius pastatus, pirtis, medinius lauko baldus ir kitus medinius buities daiktus apninka vabzdžiai, pamažu ardantys medieną. Kaip atpažinti nelauktus įsibrovėlius ir su jais kovoti, pasakoja AB „Kauno grūdai“ kenkėjų kontrolės padalinio vadovas Ąžuolas Maštaras.


Didžiausioje rizikoje – miškingose vietovėse stovintys pastatai
Pasak eksperto, vabzdžių, galinčių pasisavinti medienoje esančias maistines medžiagas yra vos keletas rūšių. Šių vabzdžių lervų virškinamajame trakte yra mikroorganizmų, gaminančių fermentą, skaidantį celiuliozę ir ligniną.
„Dažniausiai klientai susivokia turintys nekviestų gyventojų nakties metu, kai aplinkoje, įsivyravus tylai, galima puikiai girdėti krebždesius namo sienose. Šie krebždesiai - visai ne pelės, o medžio kenkėjai, graužiantys medines konstrukcijas ar baldus. Lietuvoje įprasta manyti,  kad pastatą graužia kinivarpos, internete savarankiškai ieškoma informacijos, kaip su jomis susidoroti. Iš tiesų, mūsų šalyje  plačiai paplitę naminiai ūsuočiai arba paprastieji trobininkai  (Hylotrupes bajulus L.). Jų lervos dažnai apninka spygliuočių medienos rąstinius namus, pirteles, medinius ūkinius pastatus. Taip pat labai dažnai sutinkami yra  naminis (Anobium punctatum L.) bei baldinis (Hadrobregamus perti-nax L.) skaptukai, kurių lervos darbuojasi medinėse pastato konstrukcijose, balduose, ar kituose mediniuose daiktuose“, - vardina Ą. Maštaras. 
Dažniausiai ūsuočių lervomis apninka mediniai ar rąstiniai namai, esantys arčiau miškų. Ūsuočio lervos graužia vidinius medienos sluoksnius, kartais išsigrauždamos į išorinį rąstų, arba medinių sienų paviršių –  sienose girdimi pašaliniai garsai, kartais mediniuose paviršiuose lieka gilios graužimo vagos, o pro stambias skyles nuolat byra smulkios pjuvenos.  „Taip, po truputį, gadinamas namų interjeras, prastėja bendra pastato sienų būklė, silpnėja pastato konstrukcija. Pasitaiko atvejų, kai mediniame name gyvenantys žmonės atsiveža žiemai ūsuočių lervomis užkrėstų malkų, o iš jų išsivystę, ar iš karto su malkomis atkeliavę suaugėliai, prideda kiaušinėlių medinėse namo konstrukcijose. Netrukus po namą pasklinda medį graužiančios jų lervos. Pasitaiko ir kitokių užkrėtimo atvejų, dažniausiai kiekvienas turi savo istoriją“, - patirtimi dalinasi kenkėjų kontrolės ekspertas. 
Tuo tarpu minėtų skaptukų lervos mediniuose paviršiuose palieka smulkesnes skylutes, nei ūsuočių lervos. Skirtingai nuo ūsuočio lervų, skaptukai dažnai įsimeta ir į medinius baldus, paveikslų rėmus, medinius suvenyrus, ar kitus medinius buities daiktus. Didelis skaptukų kiekis, arba ilgalaikis jų buvimas medienoje gali labai stipriai ją pažeisti, mediena tampa porėta ir nepatvari - mediniai baldai, paveikslų rėmai, ar net muzikos instrumentai tampa trapūs ir gali lengvai sulūžti, o mediniai pastatai gali net sugriūti. Visgi, pasak Ą. Maštaro, geriausiai nustatyti vabzdžių rūšį gali atvykę kenkėjų kontrolės specialistai.

Tik viena efektyvi ir saugi priemonė
Kaip pasakoja bendrovės „Kauno grūdai“ kenkėjų kontrolės padalinio vadovas, žmonės nepageidaujamus įnamius dažnai mėgina naikinti patys, naudodami neefektyvias ir trumpalaikes priemones. Pavyzdžiui, švirkščia į skyles chemines medžiagas, purškia jomis pastatų sienas, baldus ar kitus daiktus. Visgi, anot Ą. Maštaro,  toks būdas veikia ribotą laiką ir apima tik ribotą konstrukcijų plotą, be to cheminės medžiagos lieka namuose ir palengva garuodamos iš medienos gali kenkti žmonių sveikatai, o juk medinis namas turėtų būti ekologiškas ir sveikas. Laikiną efektą duoda ir mikrobangų prietaisų naudojimas – šios bangos veikia tik ribotuose sienų plotuose, tokiu būdu trumpam pristabdo problemą, iki kol ūsuočių ar skaptukų lervų populiacija medinėse konstrukcijoje ir vėl išplinta. 
„Šiai dienai fumigacija yra patikimiausia, ekologiškiausia ir efektyviausia priemonė, kurią galime pasiūlyti savo klientams. Paprastai tariant, fumigacija yra dezinsekcijos būdas, kurios metu naudojamos fosfino dujos. Būdamos labai skvarbios, šios dujos lengvai patenka į medines konstrukcijas, baldus ar kitus daiktus ir efektyviai sunaikina visų vystymosi stadijų kenkėjus – kiaušinėlius, lervas, lėliukes bei suaugusius  vabzdžius. Vis dėlto, tai gana sudėtingas ir specializuotas procesas, reikalaujantis ypatingų apsaugos priemonių bei žinių, todėl ją gali atlikti tik specializuota ir licencijuota, profesionalias kenkėjų kontrolės paslaugas teikianti įmonė, kurios darbuotojai turi patirtį vykdyti šiuos darbus“, - akcentuoja ekspertas.
Fumigacijos darbai turi būti atliekami šiltuoju metų laiku, paprastai šių kenkėjų naikinimo sezonas trunka nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio. Fumigacijos metu nepakenkiama jokiems namų apyvokos daiktams. Vienintelė būtina sąlyga – kol vykdomi kenkėjų naikinimo darbai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, pastate negalima gyventi nuo 10 iki 14 parų. Kartais prieš atliekant fumigaciją pastatas yra pilnai, arba dalinai užsandarinamas specialia plėvele, jei reikia užtikrinti patalpų sandarumą, o po fumigacijos patalpos gerai išvėdinamos.
„Neretai fumigacijos darbus deriname su užsakovų atostogomis. Po fumigacijos darbų mediniai pastatai ir jų viduje esantys visi daiktai lieka saugūs naudoti, juose nelieka jokių cheminių medžiagų, kvapų ar kitų nepageidaujamų pokyčių. Fumigacijos metu naudojamos dujos tiesiog suyra atmosferoje, nelieka jokių jų likučių“, - teigia specialistas.

Nuolatinė prevencija 
Medinius pastatus patariama periodiškai tikrinti,  o tai geriausiai padaryti gali patyrę specialistai. Prevenciškai patariama užglaistyti senas lervų landas (skylutes) ant pastato sienų, o vėliau, bent kartą per mėnesį, apžiūrėti pastato sienas, ar neatsirado naujų skylučių, taip pat, kai pastate tyla ir ramybė – paklausyti ar nesigirdi graužimo garsų. Kaip ir po fumigacijos, saugant pastatą nuo užkrato, rekomenduotina bent vieną kartą per metus, pavasarį, apipurkšti pastato išorę specialiu negaruojančiu ir neskleidžiančiu kvapo kontaktinio poveikio insekticidu, kuris patikimai apsaugos nuo naujo užkrato. Toks apipurškimas taip pat apsaugo ir nuo kitų nepageidaujamų vabzdžių, tokių, kaip vorai, skruzdėlės, vapsvos ir kt. Deja, nei viena šių priemonių negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos, tad išgirdus ar pastabėjus pastate esant pirmuosius „įsibrovėlius“  ir norint išvengti jų išplitimo, bei didesnių medinių konstrukcijų pažeidimų, patariama nedelsiant atlikti  šių kenkėjų naikinimo darbus.